Estijos vardas dažnai minimas kalbant apie palankius mokesčių režimus. Turėdama novatorišką politiką – 0% pelno mokestį reinvestuotam pelnui – ir pažangią skaitmeninę verslo aplinką, ši maža Baltijos šalis pritraukė verslininkus iš viso pasaulio pradėti verslą čia. Estija net kelis metus iš eilės buvo pripažinta pirmąja šalimi pagal mokesčių konkurencingumą Tax Foundation reitinge. Bet ar tai reiškia, kad Estija yra „mokesčių rojus“?
Mokesčių rojai – apibrėžimas ir palyginimas su Estija
Terminas „mokesčių rojus“ kelia vaizdinius apie tropines salas, tokias kaip Kaimanų Salos ar Panama, kur pasiturintys asmenys laiko pinigus slaptose ofšorinėse sąskaitose. Šiame straipsnyje apibrėšime, kas yra mokesčių rojus (ir ką reiškia ofšorinė jurisdikcija), palyginsime Estiją su klasikiniais mokesčių rojais pagal skaidrumą, reglamentavimą ir mokesčius, taip pat aptarsime pagrindinius Estijos pranašumus.
Siekiame objektyviai nustatyti, ar Estijai tinka „mokesčių rojaus“ etiketė, ar tai tiesiog konkurencinga ir skaidri mokesčių aplinka.
Kas yra mokesčių rojus?
Paprasčiau tariant, mokesčių rojus – tai šalis (ar jurisdikcija), kuri suteikia užsieniečiams – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims – itin mažą arba visai jokios mokesčių naštos, dažniausiai kartu su įstatymais, saugančiais finansinę informaciją nuo kitų valstybių institucijų. Svarbu, kad mokesčių rojai paprastai taip pat pasižymi dideliu slaptumu arba skaidrumo stoka. Kitaip tariant, juose ne tik taikomi maži mokesčiai, bet ir galioja neskaidrūs reglamentai, sudarantys galimybes slėpti turtą ar pajamas nuo mokesčių institucijų. Toks slaptumas gali reikšti anonimines banko sąskaitas, konfidencialius verslo registrus arba labai švelnius reikalavimus informacijos atskleidimui.
Terminas ofšorinė jurisdikcija dažnai vartojamas panašia prasme kaip ir mokesčių rojus. Iš tiesų, „ofšorinė jurisdikcija“, „ofšorinis finansų centras“ ir „mokesčių rojus“ neretai vartojami kaip sinonimai.
Kur yra garsiausi pasaulio ofšoriniai centrai?
Klasikiniais mokesčių rojais laikomos tokios jurisdikcijos kaip Kaimanų Salos, Bermudai, Britų Mergelių Salos, Panama ir kt. Šios vietos jau seniai garsėja nuliniu arba labai mažu apmokestinimu (ypač užsienio rezidentams ar ofšorinėms įmonėms) ir politika, kuri pritraukia tarptautinį kapitalą žadėdama privatumą. Pavyzdžiui, daugelyje tokių rojų netaikomi jokie mokesčiai įvairioms pajamų rūšims. Kaimanų Salos, pavyzdžiui, iš viso netaiko pelno, kapitalo prieaugio ar darbo užmokesčio mokesčių korporacijoms. Kai kuriais atvejais tūkstančiai fiktyvių bendrovių būna registruotos tuo pačiu adresu – viename pagarsėjusiame 2008 m. JAV pranešime pažymėta, kad vienu Kaimanų Salų adresu buvo registruotos net 18 857 įmonės. Tai parodo, koks „pašto dėžutės“ pobūdžio ir atitrūkęs nuo realios ekonominės veiklos gali būti toks registravimas.
Svarbu pažymėti, kad naudojimasis mokesčių rojumi pats savaime nebūtinai yra neteisėtas – fiziniai bei juridiniai asmenys gali teisėtai nukreipti pelną per tokias jurisdikcijas, siekdami sumažinti mokesčių naštą. Vis dėlto piktnaudžiavimo galimybė yra didelė. Mokesčių rojai dažnai siejami su agresyviomis mokesčių vengimo schemomis ar net su mokesčių slėpimu bei pinigų plovimu, nes juose derinami maži mokesčiai ir slaptumas. Dėl to vis didėja tarptautinis spaudimas (pvz., iš EBPO ir ES) pažaboti labiausiai žalingas mokesčių rojų praktikas.
Estija palyginti su klasikiniais mokesčių rojais
Iš pirmo žvilgsnio Estija turi vieną patrauklų bruožą, būdingą žinomiems mokesčių rojams: itin žemą įmonių pelno apmokestinimą (tiksliau – 0% tarifą nepaskirstytam pelnui). Dėl šios savybės kai kas Estiją praminė „startuolių rojumi“ arba svarsto, ar tai naujo tipo Europos mokesčių rojus.
Tačiau palyginus Estiją su klasikiniais mokesčių rojais, tokiais kaip Kaimanų Salos, Bermudai ar Panama, pagal pagrindinius aspektus – skaidrumą, įmonių reglamentavimą ir mokesčių sistemą – matyti reikšmingų skirtumų.
Skaidrumas
Tradiciniai mokesčių rojai dažnai siejami su griežtu slaptumu. Pavyzdžiui, Panama istoriškai turėjo griežtus bankų paslapties įstatymus – bankai Panamoje negalėdavo lengvai dalytis sąskaitų turėtojų informacija, kas padėdavo klientams likti anonimiškiems. Panašiai daugelyje ofšorinių centrų tikrieji įmonių savininkai (naudos gavėjai) gali likti paslėpti už nominalių direktorių ar pasitelkus trustus bei pareikštines akcijas. Kraštutiniais atvejais vienas pastatas tokioje šalyje gali „priglobti“ dešimtis tūkstančių įmonių popieriuje – pagarsėjusiame 2008 m. JAV pranešime pažymėta, kad vienu adresu Kaimanų Salose registruotos net 18 857 bendrovės. Tai iliustruoja, kokios neskaidrios ir atitrūkusios nuo realios ekonomikos gali būti tokios struktūros.
Tuo tarpu Estijos sistema yra labai skaidri. Estija turi viešą verslo registrą, kuriame informacija apie įmonių savininkus ir vadovus yra viešai prieinama. Šalis taip pat aktyviai dalyvauja tarptautiniuose informacijos apsikeitimo susitarimuose – iš tiesų, Estija pagal EBPO programas keičiasi mokesčių duomenimis su daugiau nei 100 kitų jurisdikcijų. Bendras Estijos finansinio slaptumo lygis yra minimalus – pasak vieno vertinimo, Estijai tenka vos 0,14% pasaulinio finansinio slaptumo (itin mažas rodiklis). Trumpai tariant, slėpti pinigus Estijoje nepavyks taip, kaip tai įmanoma tradiciniame slaptame rojuje. Estijos įmonių finansai priežiūros institucijoms yra tarsi „ant delno“ – visiška priešingybė bankų paslapties ir neskaidrumo praktikai, būdingai mokesčių rojams.
Įmonių reglamentavimas
Klasikiniuose ofšoruose paprastai galioja labai laisvi reikalavimai įmonėms nerezidentėms. Daug kur nereikalaujama jokios realios vietinės veiklos – dažnai nereikia nei vietinių darbuotojų, nei biuro; pakanka registruoto vietinio agento ir pašto dėžutės adreso. Finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos reikalavimai tokioms ofšorinėms įmonėms būna minimalūs arba jų apskritai nėra. Tai lemia tai, ką ES apibūdina kaip „fiktyvias rezidencijas“ – įmones, registruotas šalyje, kurioje jos nevykdo jokios realios veiklos ir neturi jokio fizinio buvimo, registracija naudojama tik mokesčių tikslais. Pavyzdžiui, Karibų jurisdikcijoje veikianti ofšorinė „International Business Company“ (tarptautinė verslo bendrovė) gali neprivalėti teikti metinių finansinių ataskaitų ar patirti audito, jei tik nevykdo jokio verslo vietoje.
Estija, kita vertus, nors ir labai palanki verslui, vis tiek laikosi standartinių įmonių valdymo ir atskaitomybės taisyklių, būdingų ES šaliai. Estijoje registruotos įmonės (įskaitant ir tas, kurias valdo e. rezidentai) privalo tinkamai vesti buhalterinę apskaitą ir teikti metines ataskaitas Estijos institucijoms. Būdama Europos Sąjungos narė, Estija laikosi bendrų įmonių skaidrumo ir reglamentavimo standartų. Skirtingai nuo tipiškame rojuje, Estija reikalauja skaidrumo ir tinkamų apskaitos dokumentų iš įmonių – negalima tiesiog įsteigti popierinės įmonės ir ignoruoti atitikties reikalavimų. Šalies reputacija tarptautiniuose reitinguose dėl to yra puiki: Estija vertinama kaip itin skaidri, mažai korumpuota verslo aplinka, o ne tarsi Laukiniai Vakarai šešėliniams fiktyviems subjektams. Verslininkas, steigiantis įmonę Estijoje, ras, kad procesas greitas ir palyginti nebrangus, tačiau vis tiek turės laikytis taisyklių (pvz., pateikti metines finansines ataskaitas, laiku mokėti mokesčius ir t. t.), kaip ir bet kurioje gerai reglamentuotoje ekonomikoje.
Apmokestinimas
Didžiausias skirtumas slypi pajamų apmokestinime. Tradiciniuose mokesčių rojuose paprastai taikomi absoliučiai nuliniai arba beveik nuliniai mokesčiai tam tikroms pajamų rūšims, ypač užsieniečiams. Pavyzdžiui, Kaimanų Salose apskritai nėra pelno mokesčio – Kaimanų įmonė gali uždirbti neribotą pelną ir vietos valdžiai nemokėti jokio pelno mokesčio. Panašiai Panamos teritorinio apmokestinimo sistema reiškia, kad jei visos įmonės pajamos gaunamos užsienyje, Panama jų visiškai neapmokestins – tokia ofšorinė bendrovė faktiškai sumoka 0% mokesčių nuo užsienyje gautų pajamų. Bermuda taip pat netaiko pelno mokesčio. Tokios valstybės biudžetą papildo kitais būdais (pvz., rinkliavomis ar apmokestindamos tik vietinę veiklą), tačiau iš esmės jos žada, kad užsienio investuotojai ar verslai nemokės mokesčių nuo savo pelno.
Estijos mokesčių sistema yra visiškai kitokia. Estija nesiūlo visuotinio nulinio tarifo visiems – užuot tuo, ji atideda apmokestinimą skatindama augimą. Estijoje įmonių pelnas neapmokestinamas tol, kol nėra paskirstomas (pvz., išmokant dividendus ar tam tikras kitas išmokas). Kitaip tariant, Estijos įmonė, reinvestuojanti savo pelną, tuo metu sumoka 0% mokesčių nuo tų lėšų – tačiau jei ir kai ji išmoka dividendus akcininkams, bus taikomas ~20–22% mokestis. Tai yra visiškai normalus tarifas pagal tarptautinius standartus (palyginamas ar net didesnis už daugelio šalių pelno mokesčius). Tuo tarpu tikrame rojuje, pavyzdžiui, Kaimanų ar Mergelių Salose, įmonė gali paskirstyti pelną užsienio savininkui ir vietoje nesumokėti nieko. Estijos požiūris veikiau primena mokesčių atidėjimą: galite atidėti apmokestinimą, palikdami pelną įmonėje verslo plėtrai. Tai labai palanku verslui, bet nėra absoliutus pelno mokesčio atleidimas visiems laikams.
Pavyzdžiui, jei technologijų startuolis Estijoje uždirba 1 mln. € pelno ir jį investuoja atgal į produkto plėtrą, jis sumoka 0% pelno mokesčio nuo to 1 mln. € tuo metu. Tai didelis privalumas augimui. Tačiau jei kokia nors konsultacinė įmonė Estijoje uždirba 100 tūkst. € ir savininkas nori juos pasiimti dividendais, maždaug 20 tūkst. € teks sumokėti Estijos mokesčiams. Klasikiniame ofšoriniame scenarijuje tas savininkas vietoje sumokėtų 0 € nuo tokio paskirstymo (nors savo šalyje, žinoma, jam tektų mokėti mokesčius). Taigi, Estijos tarifas paskirstytam pelnui iš tikrųjų gali būti didesnis už tradicinio rojaus žadamą 0% – Estija nėra ta vieta, kur galima tiesiog laikyti pelną visiškai be mokesčių. Pagrindinis Estijos mokesčių „triukas“ yra tas, kad jūs pasirenkate, kada mokėti mokestį, planuodami pelno paskirstymą; jei pelno niekada nepaskirstote (arba atidėliojate), niekada nemokate pelno mokesčio. Tai puiku teisėtam verslo augimui, bet nenaudinga tam, kas nori tiesiog išvengti pelno apmokestinimo.
Atitikimas tarptautiniams standartams
Paskutinis palyginimo aspektas – kaip tarptautinė bendruomenė vertina tokias jurisdikcijas. Daugelis klasikinių rojų buvo įtraukti į įvairius juoduosius ar pilkuosius sąrašus dėl nebendradarbiaujančio elgesio mokesčių srityje. Pavyzdžiui, ES turi „nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų“ sąrašą (šalių, kurių mokesčių politika laikoma žalinga ar nepakankamai skaidria). Panama, Kaimanų Salos, Bermuda ir kiti yra buvę tuose sąrašuose arba sulaukę ES ir EBPO perspėjimų.
Estija, būdama ES ir EBPO narė, atsiduria kitoje barikadų pusėje – ji padeda nustatyti taisykles, o ne yra jų kritikuojama. Estija laikosi EBPO inicijuotų kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu priemonių (BEPS) bei automatiškai keičiasi mokesčių sprendimais ir informacija, siekdama užkirsti kelią vengimui. Ji pasisako už sąžiningą ir skaidrų apmokestinimą ES viduje. Toks derėjimas su pasauliniais standartais ryškiai skiria ją nuo jurisdikcijų, pagarsėjusių slaptumu ar mokesčių vengimo skatinimu. Niekas tarptautiniuose forumuose nevadina Estijos neatsakingu mokesčių rojumi; priešingai – ji dažnai giriama už novatorišką, bet atsakingą mokesčių politiką.
Apibendrinant, Estija kritiniais aspektais skiriasi nuo klasikinių mokesčių rojų: ji skaidri ten, kur anie – slapti; ji reikalauja įprastos atskaitomybės, kur anie jos nereikalauja; ir galiausiai, ji apmokestina verslo pelną (įprastu tarifu), tuo tarpu jie dažnai taiko labai mažą arba nulį.
Ar Estija yra mokesčių rojus?
Išnagrinėjus viską, galime atsakyti: Estija nėra mokesčių rojus tradicine prasme, nors tai mokesčių požiūriu konkurencinga ir verslui palanki jurisdikcija. Klaidingas įspūdis kartais kyla todėl, kad Estija suteikia žemą efektyvų pelno apmokestinimą reinvestuotam pelnui (0% ne vienerius metus), kas paviršutiniškai skamba kaip mokesčių rojaus politika. Tačiau atminkime, kad mokesčių rojui būtini du dalykai – itin maži (arba jokie) mokesčiai kartu su slaptumu bei priežiūros stoka. Estija šių antrųjų požymių neturi.
Dar kartą peržvelkime kelis svarbiausius argumentus, kodėl ekspertai laiko Estiją ne rojumi:
- Estija apmokestina verslą – ne pelno uždirbimo metu, o pelno paskirstymo metu. Standartinis paskirstyto pelno mokestis (20–22%) yra įprastas tarifas, ne „nominalus“ ar nulinis. Tai reiškia, kad Estija nėra jurisdikcija, siūlanti apskritai nulinį pelno apmokestinimą – mokesčio sumokėjimas tik atidedamas. Daugelis tikrų rojų taiko nulinius ar beveik nulinius tarifus net ir paskirstytam pelnui, ypač užsienio kapitalo įmonėms. Kaip pastebėta vienoje analizėje, Estija turi tam tikrų patrauklių bruožų, būdingų mokesčių rojams (pvz., neapmokestina nepaskirstyto pelno), bet neatitinka tradicinio mokesčių rojaus apibrėžimo, nes išlaiko aukštą skaidrumo lygį ir laikosi tarptautinių susitarimų. Kitaip tariant, Estijos sistema – tai klausimas kada sumokėsite mokestį, o ne ar jį iš viso mokėsite.
- Skaidrumas ir atitiktis: Estijos laikymasis tarptautinio mokesčių bendradarbiavimo yra visiška priešingybė rojaus elgesiui. Mokesčių rojai remiasi slaptumu; Estija veikia skaidriai. Todėl Estijos nerasite slaptų jurisdikcijų sąrašuose, kurie palengvina mokesčių vengimą. Iš tiesų, organizacijos „Tax Justice Network“ (tiriančios mokesčių rojus ir slaptumą) skaičiavimais, Estijai tenka beveik nereikšminga dalis pasaulinės mokesčių vengimo problemos (gerokai mažiau nei 1%). Tai rodo, kad pasauliniu mastu Estija nėra reikšmingas pelno perkėlimo ar neteisėtų finansinių srautų rojus, palyginti su Bermudais, Liuksemburgu ar Kaimanų Salomis.
- Reputacija ir teisinis statusas: Estija yra gerbiama ES ir EBPO narė ir niekur oficialiai neįvardyta kaip mokesčių rojus. Pavyzdžiui, ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų juodajame sąraše (priemonė spausti rojus reformoms) Estija neminima (jis skirtas daugiausia mažoms ne ES šalims ir teritorijoms). Be to, Estijos pareigūnai atvirai atmeta „mokesčių rojaus“ etiketę, pabrėždami, kad nors šalies mokesčiai maži ir paprasti, viskas vykdoma skaidriai ir teisėtai. Finansų viceministras Dmitri Jegorov yra pažymėjęs, jog daugelis užsienio e. rezidentų verslininkų galiausiai sumoka daugiau mokesčių savo šalyse, nes jų Estijoje registruotas verslas sėkmingiau auga. Kitaip tariant, Estijos sistema gali paskatinti teisėtą verslo plėtrą, kuri sugeneruoja daugiau apmokestinamų pajamų kažkur kitur, užuot tiesiog neteisėtai nusiurbus kitų šalių mokesčių bazę.
- Verslininkai vis tiek turi mokėti mokesčius kažkur: Tarptautiniams skaitytojams svarbu suvokti, kad Estijos e. rezidentūros ir įmonės struktūros naudojimas nėra būdas asmeniškai išvengti mokesčių. Jei gyvenate kitoje šalyje ir gaunate pajamų iš savo Estijoje registruotos įmonės, paprastai jums teks sumokėti pajamų mokestį savo gyvenamojoje šalyje (nebent perkeltumėte savo rezidenciją į kokią žemų mokesčių šalį). Estija neapmokestins jūsų atlyginimo, jei nesate jos mokesčių rezidentas, tačiau jūsų šalis jį apmokestins. Kaip dažnai pabrėžia e. rezidentūros komanda ir paslaugų teikėjai: e. rezidentūra – tai skaitmeninė tapatybė, o ne mokesčių rezidencija. Jūsų Estijos įmonė gal ir sutaupys pelno mokestį iki paskirstymo, bet jums, kaip asmeniui, vis tiek teks mokėti mokesčius savo šalyje. Tai priešinga stereotipiniam mokesčių rojui, kur žmogus gali prisiglausti nulinių mokesčių saloje ir niekur nieko nemokėti. Estija nėra jūsų asmeninis mokesčių rojus; tai įrankis efektyviai valdyti verslą, suponuojantis, kad jūs laikysitės mokesčių įstatymų toje šalyje, kurioje faktiškai esate rezidentas. Toks modelis atitinka pasaulines mokesčių taisykles ir nesukuria „juodosios skylės“ mokesčių vengimui.
Taigi Estija siūlo skaidrią, taisyklėmis grįstą mokesčių pranašumą, o ne slaptumo suteikiamą landą. Ją geriausia apibūdinti kaip mokestiniu požiūriu efektyvią, skaitmeniškai pažangią jurisdikciją, o ne kaip mokesčių rojų. Šalis sugeba būti palanki verslui ir pritraukti investicijas nesigriebdama miglotų tradicinių rojų praktikų. Verslininkus ir bendroves Estija traukia verslo paprastumu, stabilia aplinka ir sumania mokesčių politika – o ne galimybe paslėpti pinigus.
Išvada
Ar Estija yra mokesčių rojus? Visi aptarti faktai leidžia teigti, kad ne, nėra – bent jau pagal jokį įprastą apibrėžimą. Estija neturi pagrindinių požymių, apibrėžiančių ofšorinius rojus: ji nesiūlo visuotinio nulinių mokesčių režimo užsienio investuotojams (mokestį tik atideda, bet galiausiai taiko įprastu tarifu) ir, žinoma, neužtikrina slaptumo ar aplaidžios priežiūros. Vietoje to, Estiją derėtų laikyti novatorišku mokesčių modeliu ES – modeliu, kuris derina žemus reinvestuoto pelno mokesčius, paprastą vienodo tarifo sistemą ir itin skaitmenišką valdymą. Šie bruožai suteikia teisėtų privalumų verslininkams ir įmonėms – skatina augimą bei investicijas, o ne mokesčių vengimą.
Estija – mokesčiams palanki, bet skaidri jurisdikcija
Estija aiškiai kontrastuoja su tokiais klasikiniais rojuais kaip Kaimanų Salos ar Panama, kurie savo finansų sektorius pastatė ant slaptų sąskaitų ir nulinių mokesčių fiktyvių įmonių. Estijoje negalite slapstytis šešėlyje – kiekviena bendrovė yra atvirame registre, o sandoriai gali būti deklaruojami pagal tarptautinius susitarimus. Ką galite daryti Estijoje, tai auginti verslą efektyviai ir globaliai, pasitelkę pažangią politiką ir technologinę infrastruktūrą.
Žvelgiant nuosaikiai, Estija yra mokestiniu požiūriu draugiška ir konkurencinga jurisdikcija – ji nuolat užima aukščiausias pozicijas pagal mokesčių konkurencingumą ir verslo sąlygų paprastumą – tačiau veikia laikydamasi tarptautinių normų bei skaidrumo principų. Verslininkams ir skaitmeniniams klajokliams Estija gali atrodyti kaip mokesčių rojus dėl 0% tarifo reinvestuotam pelnui ir patogių elektroninių paslaugų. Tačiau tiems, kurie ieško, kaip išsisukti nuo mokesčių ar paslėpti turtą, Estija bus nusivylimas, nes ši šalis pati laikosi taisyklių ir to paties tikisi iš kitų.
Apibendrinant, Estija nėra mokesčių rojus blogąja prasme; veikiau tai pavyzdys, kaip šalis gali turėti verslui palankią mokesčių sistemą neaukodama skaidrumo ar teisingumo. Ji siūlo geriausius abiejų polių elementus – mažų mokesčių paskatas ekonominei veiklai skatinti ir patikimą, teisės normas gerbiantį klimatą. Būtent dėl tokios pusiausvyros Estija dažnai minima kaip pavyzdys (o ne atskalūnė) tarptautinėse diskusijose apie mokesčius.
