Estija sukūrė vieną labiausiai verslo steigėjams palankių verslo aplinkų pasaulyje. Užuot apmokestinusi metinį įmonių pelną, šalis taiko 0% tarifą tol, kol pelnas lieka įmonėje.
Pelnas lieka įmonėje, kol neišmokami dividendai
Estijoje įmonės nemoka pelno mokesčio nuo sukaupto ar reinvestuoto pelno. Mokestis taikomas tik tuomet, kai pelnas paskirstomas kaip dividendai. Toks požiūris leidžia be metinio mokesčio skirti uždirbtas lėšas verslo veiklai, darbuotojų samdymui ar plėtrai.
Šiame straipsnyje paaiškinamos pagrindinės Estijos pelno mokesčio sistemos savybės, aptariami jos verslui teikiami privalumai bei pateikiamas palyginimas su tradiciniais modeliais Europoje. Remdamiesi savo patirtimi steigiant įmones Estijoje, pateikiame praktišką informaciją verslininkams ir užsienio steigėjams.
Kaip veikia Estijos pelno mokesčio sistema
Estijoje veikia atidėto pelno mokesčio sistema – įmonės nemoka mokesčio nuo pelno, kurį pasilieka ar reinvestuoja. Visas nepaskirstytas įmonės pelnas yra neapmokestinamas – tai apima tiek aktyvias pajamas (veiklos pelną), tiek pasyvias pajamas (palūkanas, honorarus, kapitalo prieaugį). Pelno apmokestinimas tiesiog atidedamas iki tol, kol tas pelnas išmokamas akcininkams.
Apmokestinama tik paskirstant pelną
Pelno paskirstymo momentu (pavyzdžiui, paskelbus dividendus) taikomas pelno mokestis. Nuo 2025 m. Estijoje paskirstytam pelnui taikomas 22% pelno mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas kaip 22/78 nuo išmokamos sumos (tai maždaug prilygsta 20% tarifui nuo bendros sumos). Pavyzdžiui, jei Estijos įmonė turi 100 € pelno ir nusprendžia jį paskirstyti, ji sumokėtų apie 22 € pelno mokesčio, o 78 € būtų išmokėta dividendais. Tačiau iki to išmokėjimo momento įmonė nemoka jokio mokesčio nuo savo uždirbto pelno.
Nėra paskirstymo – nėra mokesčio
Estijoje šis dividendų mokestis laikomas pelno mokesčiu, o ne išskaičiuojamuoju (prie šaltinio) mokesčiu, todėl jis nemažinamas pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Pastebėtina, kad jei įmonė niekada nepaskirsto pelno, ji niekada nesumokės Estijos pelno mokesčio nuo tų pajamų. Praktikoje, jei nebuvo paskirstymų, įmonė neprivalo teikti metinės pelno mokesčio deklaracijos, nes pelno mokestis apskaičiuojamas tik paskirstymo metu arba patyrus kitas apmokestinamas išlaidas.
Ši sistema taikoma visoms Estijoje registruotoms bendrovėms (įskaitant ir tas, kurios priklauso užsienio investuotojams), taip pat užsienio įmonių nuolatiniams padaliniams, registruotiems Estijoje – tai standartinis pelno apmokestinimo modelis šalyje, o ne speciali skatinamoji schema. Iš pirmo žvilgsnio toks modelis gali priminti mokesčių rojaus privalumus, tačiau Estijos režimas yra visiškai skaidrus, atitinka ES teisę ir taikomas universaliai, o ne kaip privilegijuota išimtis.
Estija ES kontekste: pelno mokesčių tarifų palyginimas
Kad suprastume Estijos politikos kontekstą, žemiau pateikta lentelė lygina Estijos 0% tarifą nepaskirstytam pelnui su kitų ES šalių pelno mokesčio tarifais. Šalys išdėstytos nuo didžiausio nominalaus pelno mokesčio tarifo iki mažiausio, iliustruojant, kaip Estija išsiskiria 0% tarifu reinvestuotam pelnui.
Tarp žemiausių standartinių tarifų ES išsiskiria Vengrija (9%) ir Bulgarija (10%), todėl jos itin patrauklios įmonėms, siekiančioms paprasto vienodo apmokestinimo. Kroatija taip pat taiko 10% tarifą mažoms įmonėms, didesnėms – 18%. Kipras ir Airija taiko 12,5% pelno mokestį; tiesa, Airijoje jis taikomas visam veiklos pelnui.
Čekija ir Slovakija taiko sumažintus tarifus (apie 12–15%) mažoms įmonėms, tačiau kitais atvejais galioja standartinis 21%. Lietuva išlaiko 15% tarifą – konkurencingą, bet ne tokį žemą kaip kai kurios Centrinės Europos kaimynės. Oficialiai Malta taiko net 35% pelno mokesčio tarifą, tačiau dėl mokesčio grąžinimo sistemos daugelis įmonių realiai sumoka apie 5%, todėl praktiškai tai vienas patraukliausių režimų.
Unikalu ES: Estija suteikia plačią lengvatą nepaskirstytam pelnui
Tačiau Estija žengia dar toliau. Jos sistema numato 0% pelno mokesčio tarifą reinvestuotam pelnui. Tai reiškia, kad įmonės gali pasilikti visą uždirbtą pelną verslo plėtrai, darbuotojų samdymui ar inovacijoms – nemokėdamos metinio mokesčio. Tik išmokėjus dividendus (taikant 14–20% tarifą) atsiranda mokestinė prievolė. Tai suteikia steigėjams ir investuotojams gerokai daugiau lankstumo.
Jokia kita ES šalis nesiūlo tokios plačios lengvatos nepaskirstytam pelnui. Todėl Estijos mokesčių sistema nuolat pripažįstama viena konkurencingiausių ir verslui palankiausių pasaulyje.
Mokesčių sistemos privalumai verslui ir investuotojams
Estijos pelno mokesčio sistema siūlo aiškius privalumus, dėl kurių ji ypač patraukli startuoliams, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei tarptautiniams investuotojams.
- Reinvestavimas be mokesčių. Daugelyje šalių 20–30% įmonės pelno kasmet atitenka mokesčiams, net jei pelnas reinvestuojamas. Estijoje sukauptas pelnas lieka neapmokestinamas, kol neišmokami dividendai. Tai palieka verslui daugiau lėšų augimui, darbuotojų samdymui ar produktų vystymui – tarsi beprocentė paskola iš valstybės.
- Postūmis startuoliams. Šis modelis padėjo Estijai sukurti klestintį startuolių ekosistemą. Įkūrėjai nėra baudžiami už reinvestavimą, o tai prisidėjo prie tokių „vienaragių“ kaip Skype, Wise ir Bolt iškilimo. Mokesčiai aktualūs tik tada, kai verslas jau pakankamai subrendęs mokėti dividendus, todėl apmokestinimas susiejamas su ilgalaike sėkme.
- Patrauklu užsienio verslininkams. Pasinaudodami e. rezidentūros programa, užsienio verslininkai Estijoje jau įsteigė daugiau nei 20 000 įmonių. Tokios pasaulinės bendrovės kaip Microsoft ir Ericsson taip pat pasirinko Estiją savo veiklos baze. Investuotojams pelnas gali kauptis neapmokestintas, kol nėra repatrijuojamas, todėl Estija tampa efektyviais vartais į ES.
- Ryškus kontrastas tradicinėms apmokestinimo sistemoms. Tokiose šalyse kaip Vokietija ar Prancūzija pelnas apmokestinamas kasmet, nesvarbu, ar jis paskirstomas, ar ne. Estijoje nėra paskirstymo – nėra ir mokesčio. Toks požiūris suteikia didesnes galimybes reinvestuoti, užtikrina aukštesnę grąžą ir supaprastina apskaitą.
- Paprastas administravimas. Estijos skaitmeninė mokesčių sistema leidžia lengvai tvarkyti mokesčių reikalus. Jei dividendai nemokami, pelno mokesčio deklaracijos teikti nereikia. O jei deklaruoti tenka, tai dažniausiai užtrunka vos kelias minutes – gerokai mažiau nei 40+ valandų, kurias tam vidutiniškai sugaišta verslai EBPO šalyse.
Apibendrinant, Estijos 0% tarifas nepaskirstytam pelnui suteikia verslui daugiau kapitalo, daugiau laiko ir mažiau biurokratijos. Tai politika, skatinanti augimą — viena iš priežasčių, kodėl Estija nuolat patenka tarp konkurencingiausių ir verslui palankiausių mokesčių aplinkų pasaulyje.
Kontrastas tradiciniam pelno apmokestinimui
Daugumoje šalių pelno mokestis taikomas iškart, kai tik uždirbamas pelnas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jis siekia ~25%, Lenkijoje 19%, Danijoje 22%. Nesvarbu, ar pelnas lieka įmonėje, ar išmokamas — mokesčių inspekcija kiekvienais metais pasiima savo dalį. Negana to, daugelio šalių sistemos paskirstant dividendus taiko dar vieną apmokestinimo sluoksnį, dar labiau sumažindamos dalį pelno, kurią pasilieka įmonės ir akcininkai.
Kodėl Estija išsiskiria tarp išsivysčiusių ekonomikų
Estijos sistema apverčia šią situaciją aukštyn kojomis. Pelno mokestis nemokamas, kol pelnas nepaskirstomas. Jei įmonė niekada neišmoka dividendų, ji niekada nemoka pelno mokesčio nuo to pelno – be jokių išimčių. Iš esmės Estija apmokestina įmonės pelną tik tada, kai akcininkai jį realiai gauna kaip pajamas. Tai kartais apibūdinama kaip pinigų srautų apmokestinimo sistema, nes mokestis taikomas tada, kai pinigai iškeliauja savininkams, o ne kai atsiranda apskaitinis pelnas.
Taigi Estijos požiūris panaikina klasikinį dvigubą pelno apmokestinimą (kai pelnas apmokestinamas ir įmonės, ir akcininko lygiu) – pelnas apmokestinamas tik vieną kartą, paskirstymo metu. Estija dažniausiai netaiko papildomo išskaičiuojamojo mokesčio dividendams, išmokamiems rezidentams ar užsienio akcininkams. Be to, jei dividendai jau buvo apmokestinti įmonės lygiu, Estijoje jie nebeapmokestinami kaip gyventojų pajamos. Rezultatas – paprastesnis vienkartinis apmokestinimas, vietoje nuolatinės mokestinės naštos kiekvienais fiskaliniais metais.
Kelios kitos šalys pamažu perima šį modelį. Latvija 2018 m. įdiegė panašią sistemą, o Gruzija tai padarė už ES ribų. Vis dėlto Estija pripažįstama šio modelio pionierė tarp išsivysčiusių ekonomikų. Skirtumas akivaizdus: kitur pelnas apmokestinamas iškart, o Estijoje jį galima reinvestuoti be mokesčių, suteikiant įmonėms tvirtesnį pagrindą ilgalaikiam augimui.
Išvada
Estijos pelno mokesčio sistema – 0% tarifas nepaskirstytam pelnui, apmokestinimas tik paskirstant – suteikia praktinį pranašumą bet kokio dydžio verslui. Ši schema leidžia atidėti mokesčių mokėjimą, skatina reinvestavimą ir mažina administracinę naštą, o visa tai vyksta skaidrioje sistemoje, suderintoje su ES teisės normomis. Šie bruožai atsispindi stiprioje Estijos startuolių ekosistemoje ir e. rezidentūros programos populiarume steigiant įmones.
Sumani politika, skatinanti ilgalaikį augimą Estijoje
Paprasčiau tariant, Estija leidžia įmonėms augti dar prieš pradedant mokėti mokesčius. Smulkus ir vidutinis verslas gauna papildomo kapitalo plėtrai, o tarptautiniai investuotojai randa nuspėjamą ir efektyvų pagrindą plėstis Europoje. Turėdama paprastą ir skaidrią mokesčių sistemą, Estija tapo viena palankiausių verslininkams jurisdikcijų ES. Jos modelis parodo, kaip aiški ir gerai sukurta mokesčių politika gali paskatinti investicijas, supaprastinti verslo operacijas ir paremti ilgalaikį ekonomikos augimą.
